
Pavasario kalėdojimo dainos paribio kultūroje
2026 m. gegužės 21 d. VU Filologijos fakultete habil. dr. Gustaw Juzala-Deprati (Vilniaus universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija) skaitė paskaitą „Oj tonka, tonka, tonka kanapielka: apie pavasario kalėdojimo dainų reikšmę paribio kultūroje“. Pranešėjas aptarė, kaip paribio kultūrinė atmintis įsitvirtino dainoje ir kuo ypatingas pavasarinis kalėdojimas. Jis parodė, kaip šiose dainose atsiskleidžia namų, lauko ir bendruomenės semantika ir kokį vaidmenį kuriant santykius atliko piršlybų motyvai.

Paribio tarmių paslaptys ir lenkų kalbos etiketas
2026 m. balandžio 23 d. Balinskių rūmuose Jašiūnuose vyko dvi paskaitos, skirtos lenkų kalbos įvairovei, tradicijoms ir kultūriniam paveldui.
Prof. habil. dr. Dorota Rembiszewska (Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas, Varšuva) paskaitoje „Paribio tarmių paslaptys“ supažindino su dialektologo darbu, atskleidė tarminių žodžių paslaptis ir papasakojo, kaip jaunimas gali prisidėti prie tarmių paveldo išsaugojimo.
Prof. habil. dr. Kazimierz Sikora (Jogailaičių universitetas, Krokuva) paskaitoje „Lenkų kalbos etiketas anksčiau ir dabar“ aptarė kalbinio mandagumo tradicijas nuo Adomo Mickevičiaus laikų iki šių dienų, papročių ir kalbos normų sąsajas bei kasdienėje komunikacijoje svarbių žodžių dziękuję, proszę ir przepraszam galią.

Urbanonimai aplink mus
2026 m. kovo 26 d. nuotoliniu būdu habil. dr. Agnieszka Myszka, Žešuvo universiteto profesorė, skaitė paskaitą „Urbanonimai aplink mus: gatvių, aikščių ir parkų pavadinimai kaip vietos tapatybės ženklas“. Klausytojai sužinojo, kas yra urbanonimas, kaip miesto objektai vadinti anksčiau ir dabar ir kas yra atminimo bei įamžinamieji pavadinimai. Pranešėja papasakojo, kokie vietos herojai įamžinti Lenkijos miestų gatvių pavadinimuose ir kaip tikriniai vardai formuoja vietos tapatybę.

Sakytinė istorija: nuo teorijos iki praktikos
2026 m. vasario 5 d. VU Filologijos fakultete prof. habil. dr. Helena Krasowska (Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas, Varšuva) skaitė paskaitą „Sakytinė istorija: praktiko pastabos“ ir vedė dirbtuves „Papasakok, močiute, papasakok, seneli“.
Paskaitoje aptarti sakytinės istorijos tyrimo metodai, kalbos vaidmuo daugiakalbėse bendruomenėse ir asmeninių pasakojimų reikšmė formuojant individualią bei kolektyvinę tapatybę. Praktinėje dalyje dalyviai išbandė fokus grupės metodą, mokėsi moderuoti interviu ir rinkti sakytinės istorijos liudijimus. Dirbtuvės taip pat padėjo pasirengti konkursui „Papasakok, močiute, papasakok, seneli“, kviečiančiam jaunimą atrasti ir išsaugoti savo šeimos istorijas.

Daugiakultūriškumas ir paribys vaikų žaidimuose
2025 m. gruodžio 12 d. VU Filologijos fakultete dr. Barbara Żebrowska-Mazur (Jogailaičių universitetas, Krokuva) skaitė paskaitą „Daugiakultūriškumas ir paribys vaikų žaidimuose ir pramogose“. Pranešėja aptarė, kaip daugiakultūriškumas ir paribio patirtis atsispindi tradicinėje žodinėje vaikų tautosakoje ir kaip vaikai perima ir perkuria suaugusiųjų kultūros elementus. Įvairių tautų vaikų tautosakos pavyzdžiai parodė ir tarpkultūrinius panašumus, ir vietines adaptacijas.