Kas yra „Academia Polonica“?
Konkursai
Konkurso tikslai
- Skatinti susidomėjimą Baltijos jūros regiono istorija ir praeities kartų palikimu;
- Populiarinti su regioniniu kultūros paveldu susijusias temas;
- Geriau pažinti savo šaknis ir suartinti kartas;
- Tobulinti mokinių literatūrinius ir meninius įgūdžius bei gebėjimus, skatinant kūrybinę veiklą;
- Skatinti lenkų kalbos ir literatūros studijas.
Konkurso dalyviai
Konkursas vyks trijose amžiaus kategorijose. Jis skirtas I–II klasių moksleiviams, III–IV gimnazijos klasių moksleiviams ir bakalauro studijų studentams, besidomintiems istorija, kultūra ir literatūra.
Kaip atrodė kasdienis gyvenimas senajame Vilniaus krašte? Kokie papročiai lydėjo šeimos šventes? Kokiais žodžiais kalbėjo mūsų seneliai ir kokias istorijas jie perdavė kitoms kartoms?
Konkursas „Papasakok man, močiute, papasakok man, seneli“ (lenk. „Opowiedz mi babciu, opowiedz mi dziadku“) buvo sumanytas siekiant išsaugoti šeimų prisiminimus ir Vilniuje bei jo apylinkėse gyvenančių lenkų kalbinį ir kultūrinį paveldą.
Dalyviai turėjo pakalbinti vyriausiosios kartos atstovus ir užfiksuoti jų pasakojimus apie senuosius papročius, šeimos tradicijas, šventes ir kasdienį gyvenimą. Konkursiniai darbai galėjo būti įvairių formų: rašytinis interviu, reportažas, fotopasakojimas, filmas ar vaizdo tinklalaidė.
Pasirengti konkursui padėjo sakytinės istorijos dirbtuvės, kurias 2026 m. vasario 5 d. Vilniaus universitete vedė prof. habil. dr. Helena Krasowska iš Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto. Dalyviai susipažino su interviu metodais, mokėsi dokumentuoti prisiminimus ir rinkti istorijos liudininkų pasakojimus.
Konkursas buvo projekto „Robiwszy coś dla polskości – lenkų kalbos ir kultūros dirbtuvės“ dalis. Projektą įgyvendino Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas kartu su partneriais, tarp jų ir Vilniaus universitetu. Jį finansavo Lenkijos nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA) pagal programą „Lenkų kalbos sklaida 2025“.
Aštuonių geriausių darbų autoriai turėjo galimybę dalyvauti edukacinėje kelionėje į Krosną ir Prešovą. Kelionė buvo skirta lenkų kalbos ir kultūros pažinimui kitame paribio regione.
Konkursas parodė, kad istorija gyvena ne tik vadovėliuose ir archyvuose. Ji saugoma ir šeimų pasakojimuose, vietiniuose žodžiuose bei prisiminimuose, kuriuos verta perduoti ateinančioms kartoms.
Konkursiniai darbai
Akademijos sesijos
2024 m. vasario 28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įvyko pirmoji „Academia Polonica“ sesija. Moksleiviai klausėsi dr. Teresos Daleckos paskaitos „Neakivaizdi Szymborska: apie humoristinę Nobelio premijos laureatės kūrybą“. Mokytojams Danuta Szejnicka kalbėjo apie tai, ar atnaujinta lenkų kalbos ir literatūros programa atitinka XXI amžiaus iššūkius. Sesiją užbaigė literatūrinio konkurso dalyvių apdovanojimas ir protmūšis, kuriame varžėsi 15 komandų.
Su sesijos programa kviečiame susipažinti prisegtuke.
2024 m. gegužės 17 d. antrojoje „Academia Polonica“ sesijoje paskaitą „Prognozavimas norminėje kalbotyroje“ skaitė prof. habil. dr. Janas Miodekas. Doc. dr. Kinga Geben pakvietė dalyvius atskleisti vilnietiškos lenkų kalbos paslaptis ir pasitikrinti žinias viktorinoje. Frazeologijos dirbtuvėse „Plaukai šiaušiasi“ dalyviai kūrybiškai iliustravo frazeologizmus, o geriausią darbą išrinko Polonistikos centro studentų ir dėstytojų komisija.
Visą sesijos programą rasite prisegtuke.
2024 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko trečioji „Academia Polonica“ sesija, skirta Česlovo Milošo metams. Ją pradėjo Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos moksleivių spektaklis.
Prof. habil. dr. Joanna Zach iš Jogailaičių universiteto skaitė paskaitą „Milošo pasaulis. Apie „naivią poemą“ ir ne tik“. Jaunimas dalyvavo diskusijoje ir sprendė III kurso polonistikos studenčių parengtą viktoriną. Sesijos pabaigoje Renata Slavinskienė ir Bożena Ustjanowska iš Lietuvos polonistų draugijos pristatė ankstesnių literatūros konkursų rezultatus ir naują IKT priemonėmis grįstą konkursą „I cała ziemia jest niby poemat“.
Susipažinkite su visa akademijos programa.
2025 m. vasario 19 d. ketvirtoji „Academia Polonica“ sesija vyko kaip tarptautinis seminaras „Lenkų kalba kaip užsienio kalba. Mokymo metodai ir mokymo programų apimtis“.
Pranešėjai iš trijų Lenkijos universitetų pristatė, kaip lenkų kalba kaip užsienio kalba dėstoma jų institucijose. Prof. habil. dr. Jolanta Tambor ir dr. Agnieszka Tambor (Silezijos universitetas Katovicuose) kalbėjo apie specializuotą polonistinį turinį. Prof. habil. dr. Tomaszas Lisowskis (Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje) aptarė lingvistinius magistrantūros programos klausimus. Prof. habil. dr. Violeta Wróblewska (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje) nuotoliu pristatė kultūrologinį bakalauro studijų turinį.
Seminarą moderavo prof. dr. Kristina Rutkovska.
Daugiau informacijos ir seminaro programą lietuvių ir lenkų kalbomis rasite čia.
2025 m. kovo 4 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje penktąją „Academia Polonica“ sesiją pradėjo ansamblio „Sto uśmiechów“ pasirodymas. Prof. habil. dr. Jerzy Borowczykas (Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje) skaitė paskaitą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mugių literatūriniai vaizdai“. Sesija tęsėsi Filologijos fakultete. Moksleiviai rinkosi akademines pamokas apie Dorotą Masłowską, globalizaciją ir kalbos hibridus, vilnietišką kabaretą „Ach“ bei Vilniaus akademijos iškilmes Stanislovo Augusto Poniatovskio laikais.
Mokytojams dr. Monika Bogdzevič-Haber vedė kūrybines dirbtuves „Kalba ir (ne)atmintis: kaip pasakoti istoriją?“.
Prof. dr. Kristina Rutkovska pristatė moksleivių konkursą „Mus siejančios vietos ir įvykiai. Tarp atminties ir užmaršties“.
Visą sesijos programą rasite prisegtuke.
2025 m. spalio 10–11 d. Bauskėje (Latvija) vyko VI „Academia Polonica“ sesija, skirta lenkų, lietuvių ir latvių paribio kultūrai, kalboms bei istorinei atminčiai. Diskusijoje „Paribio kultūra – kalbos, simboliai, atmintis“ tyrėjai M. Jankowiak, K. Rutkowska ir A. Kazjukevics aptarė bendrą regiono kultūrinį paveldą ir jo reikšmę šiandien.
Sesijos metu taip pat buvo apibendrinti konkurso „Vietos ir istorijos, kurios mus jungia. Tarp atminties ir užmaršties“ rezultatai. Edukacinės kelionės dalyviai susipažino su Rundalės ir Bauskės pilimis Latvijoje bei Pakruojo dvaru Lietuvoje, gilindamiesi į regiono istoriją ir dvarų kultūros paveldą.
2026 m. vasario 5 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko VII „Academia Polonica“ sesija, skirta sakytinei istorijai ir jos tyrimo metodams.
Prof. habil. dr. Helena Krasowska (Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas, Varšuva) skaitė paskaitą „Sakytinė istorija: praktiko pastabos“, kurioje aptarė sakytinės istorijos tyrimus daugiakalbėse bendruomenėse, dažniausiai taikomus metodus ir asmeninių pasakojimų reikšmę formuojant individualią bei kolektyvinę tapatybę.
Praktinėje dalyje vyko dirbtuvės „Papasakok, močiute, papasakok, seneli“, kurių dalyviai susipažino su fokus grupės metodu, išbandė interviu vedimo ir pokalbių moderavimo būdus bei aptarė sakytinės istorijos liudijimų rinkimo galimybes.
Sesija surengta įgyvendinant projektą „Robi(w)szy coś dla polskości – warsztaty języka polskiego i kultury polskiej“, finansuojamą pagal Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programą „Promocja języka polskiego 2025“.
2026 m. balandžio 23 d. Balinskių rūmuose Jašiūnuose vyko VIII „Academia Polonica“ sesija, skirta paribio tarmėms, kalbos tradicijoms ir kalbiniam mandagumui.
Prof. habil. dr. Dorota Rembiszewska (Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas, Varšuva) paskaitoje „Paribio tarmių paslaptys“ supažindino dalyvius su dialektologo darbu, atskleidė tarminių žodžių kilmės ir vartosenos įdomybes bei aptarė jaunimo vaidmenį renkant ir išsaugant tarmių paveldą. Ypatingas dėmesys skirtas kadaise plačiai vartotiems žodžiams rojst, kaczać ir prynuka.
Prof. habil. dr. Kazimierz Sikora (Jogailaičių universitetas, Krokuva) paskaitoje „Lenkų kalbos etiketas anksčiau ir dabar“ nagrinėjo kalbinio mandagumo tradicijų kaitą nuo Adomo Mickevičiaus laikų iki šių dienų. Klausytojai sužinojo apie kalbos ir papročių normų sąsajas, tinkamo bei netinkamo kalbinio elgesio pasekmes ir kasdienėje komunikacijoje svarbių žodžių dziękuję, proszę bei przepraszam galią.
Sesija surengta įgyvendinant projektą „Robi(w)szy coś dla polskości – warsztaty języka polskiego i kultury polskiej“, finansuojamą pagal Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programą „Promocja języka polskiego 2025“.
2026 m. gegužės 21 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko IX „Academia Polonica“ sesija, skirta pavasario kalėdojimo tradicijoms ir jų reikšmei paribio kultūroje.
Habil. dr. Gustaw Juzala-Deprati (Vilniaus universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija) skaitė paskaitą „Oj tonka, tonka, tonka kanapielka: apie pavasario kalėdojimo dainų reikšmę paribio kultūroje“. Pranešėjas aptarė, kaip paribio kultūrinė atmintis išsaugoma dainose ir kuo ypatinga pavasario kalėdojimo tradicija. Ypatingas dėmesys skirtas namų, lauko ir bendruomenės simbolikai bei piršlybų motyvams, kurie dainose atspindi žmonių tarpusavio santykius ir socialinius papročius.
Sesija surengta įgyvendinant projektą „Robi(w)szy coś dla polskości – warsztaty języka polskiego i kultury polskiej“, finansuojamą pagal Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programą „Promocja języka polskiego 2025“.
2026 m. rugsėjo 29–30 d. Vilniaus universitete vyko jubiliejinė X „Academia Polonica“ sesija, subūrusi gausų būrį mokinių ir mokytojų. Šių metų susitikimo pagrindinė tema – plakatas, jo vizualinė kalba ir vaizdo, žodžio bei minties sąveika.
Pirmąją dieną dalyviai klausėsi paskaitos apie plakato raiškos galimybes ir rinkosi vienas iš keturių kūrybinių dirbtuvių. Jose nagrinėti naujausi lenkų kalbos rašybos pokyčiai, Marijos Tiškevičiūtės ir Maironio ryšiai, Jaceko Dehnelio kūryba, o balso ir judesio dirbtuvėse Juliano Tuwimo „Lokomotyvas“ virto trileriu, Bolivudo filmu ir net žinių laida.
Antrąją dieną surengta edukacinė išvyka į Panevėžį ir Šeduvą. Muziejuje „Stasys“ dalyviai susipažino su Stasio Eidrigevičiaus kūryba, o muziejuje „Dingęs štetlas“ – su Šeduvos žydų bendruomenės istorija ir jos kultūrine atmintimi.
Jubiliejinę sesiją kartu organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir Lenkijos institutas Vilniuje.
